III skyrius

Po truputį susirinko ir kitos merginos bei vaikinai, bet profesoriaus dar nebuvo matyti. Jis mūsų mylimiausias mokytojas, kadangi visada būna geros nuotaikos, pašėlęs ir gerąja prasme išprotėjęs. Profesorius dažniausiai vėluodavo, tad nė kiek nenustebau, kad šį kartą irgi nepasirodė laiku. Jam įžengus į salę šurmulys nutilo ir įsivyravo pagarbi tyla. Dėstytojas nupėdino iki pjedestalo ir žvilgtelėjo mūsų pusėn. Jam apie 60 metų, todėl antakiai žilstelėja, o galva beveik nuplikus. Nepaisant amžiaus linkstančio į senatvės pusę, profesorius primena vaiką. Vaiko sielą įstrigusią senuko kūne. Jis ne tik elgiasi, bet ir šypsosi kaip vaikas! Linksma, valiukiška šypsena, kuri visada praskaidrindavo man nuotaiką.
- Mielosios mano draugės ir draugai, ledi ir džentelmenai, ponai ir ponios, mokiniai ir mokytojai, - kaip visad originaliai pradėjo savo kalbą profesorius, - turiu jums šiokią tokią staigmeną! Tai ką dabar pristatysiu bus jūsų programos dalis, kuri tikiuosi įsigyvuos mūsų koledže kaip ilgalaikė tradicija. Siūlau pradėti vykdyti projektą, kurį pavadinau „Kūrybos oazė“. Jūs pasidalinsit į penkias grupes. Kiekviena grupė turės išbandyti penkias mano parinktas kūrybos rūšis. Tai būtų: dizainas, šokis, dailė, teatras. muzika. Grupės pasikeisdamos keliaus į skirtingose šalyse esančius universitetus, kuriuose praleis po mėnesį. Ten jūs ne tik išmoksite naujų dalykų, bet ir puikiai praleisite laisvalaikį, vyksite į ekskursijas po miestus. Mėnesio gale turėsite atsiskaitymus ir jeigu neišlaikysit, turėsite likti universitete, pradėsite programą iš naujo ir prisidėsite prie kitos grupės. Komandos bus paskelbtos kitą savaitę. Ar yra klausimų? Kaip matau, ne. Galite eiti.
Profesorius nusikosėjo ir grakščiai išėjo iš salės, paskui jį dėstytojai, o tada ir mes.

🌸🌸🌸

- O jeigu nepateksime į vieną komandą? - kokį šimtąjį kartą nerimaudama pasiteiravo Reivena.

- Pateksim, - pabandžiau įtikinti ją, - Komandas tikriausiai sudarinės profesorius, o jis žino, kad mes negalime viena be kitos.

- Lajana, kaip gali būti tokia užtikrinta?

- Aš tiesiog žinau, - atsakiau ramiu balsu tyrinėdama jos šviesiai rudų, svaigių akių gelmes.